A.Mažintienė: žmonės turėtų daugiau domėtis indėlių draudimu
Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas” užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų žino apie indėlių draudimą, tačiau vis dar trūksta žinių apie draudžiamąjį objektą.
Apklausos duomenimis, didžioji dalis visuomenės – 82 proc. – teigė apie indėlių draudimą sužinoję iš žiniasklaidos (64,8 proc.), iš draugų, giminių, pažįstamų (21,3 proc.), iš kredito įstaigos darbuotojų (14,4 proc.), iš „Indėlių ir investicijų draudimo” (12,6 proc.), iš kitų šaltinių (1,9 proc.), 17,8 proc. teigė nežinantys apie tokį draudimą.
Tačiau rezultatai parodė, kad žmonės vis dar nepakankamai žino apie draudimo sumą, apie tai, kokia valiuta laikomi indėliai yra apdraudžiami ir apie tai, kad ne visi kredito įstaigai patikėti pinigai yra apdraudžiami. Pavyzdžiui, mažiau nei pusė (44,6 proc.) žino, kad apdraudžiama bendra indėlių suma vienoje kredito įstaigoje yra iki 100 000 eurų, 27 proc. mano, kad apdraudžiami indėliai tik iki 100 000 litų, 27,5 proc. atsakė, kad nežino, iki kokios sumos indėliai yra apdraudžiami.
Paklausti apie valiutas, tik 10,1 proc. atsakė teisingai – kad indėliai draudžiami, jeigu jie yra laikomi eurais, JAV doleriais, litais, kita Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valiuta. Tačiau net 53,5 proc. apklaustųjų mano, kad bet kuria valiuta laikomi indėliai yra apdrausti, 12,2 proc. – kad litais, rubliais, eurais, 24,2 teigė nežinantys, kokia valiuta laikomi indėliai yra apdrausti.
Paklausti apie draudimo objektą, ketvirtadalis atsakė teisingai – kad draudžiami yra terminuoti indėliai, kaupiamieji indėliai ir indėliai einamosiose sąskaitose. Tačiau vis dar yra manančių, kad yra apdraudžiami indėlio sertifikatai (5 proc. apklaustųjų) ir banko išleistos obligacijos (taip galvoja 8 proc.). Trečdalis apklaustųjų atsakė, kad nežino, kas yra apdraudžiama.
Į klausimą, kaip apskaičiuojamos draudimo išmokos įvykus draudžiamajam įvykiui, pavyzdžiui, kai bankrutuoja kredito įstaiga, jeigu turite indėlį ir paskolą: 16,3 proc. pateikė neteisingą atsakymą – kad atgautų visą indėlį su iki draudžiamojo įvykio dienos priskaičiuotomis palūkanomis (bet ne daugiau negu 100 tūkst. eurų). 29,6 proc. pateikė teisingą atsakymą – draudimo išmoka bus lygi skirtumui iš indėlio atėmus likusią paskolą, su priskaičiuotomis palūkanomis iki draudžiamojo įvykio dienos (bet ne daugiau negu 100 tūkst. eurų). 53,9 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, kaip tokiu atveju būtų skaičiuojama draudimo išmoka.
„Manome, kad dėl paskutiniu metu vykusių kredito įstaigų draudžiamųjų įvykių, ypač dėl banko SNORAS bankroto, indėlių draudimas tapo aktualesnis ir suprantamesnis visuomenei. Mano įsitikinimu, indėlių draudimas yra vienas iš efektyviausių būdų siekiant užtikrinti finansų rinkos stabilumą bei visuomenės pasitikėjimą finansų rinkomis, nes suteikia žmonėms saugumo jausmą dėl jų pinigų, laikomų banke ar kredito unijoje. Tačiau svarbu, kad žmonės kuo daugiau savarankiškai domėtųsi, kokiai įstaigai patiki savo pinigus ir atliktų bent jau preliminarų kredito įstaigos patikimumo įvertinimą. Tikiuosi, kad pastarųjų metų draudiminiai įvykiai atkreipė daugelio gyventojų dėmesį, jog už rizikingesnę investiciją kredito įstaigose yra siūlomas ir didesnis atlygis. Todėl ypatingai tie, kurie yra pasiryžę rizikingai investuoti turėtų išsiaiškinti, ar jų pinigai yra apdrausti – tai padėtų išvengti nesklandumų, jeigu kredito įstaiga bankrutuotų”, – mano Aurelija Mažintienė, „Indėlių ir investicijų draudimo” direktorė.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas” užsakymu šių metų balandžio 10-14 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras VILMORUS. Apklausos apimtis – 1003 Lietuvos gyventojai iš 17 miestų ir 34 kaimų.
Apie indėlių draudimą:
Lietuvos indėlių draudimo sistema draudžia fizinių ir juridinių asmenų indėlius, laikomus bankuose ir kredito unijose.
Lietuvoje indėlių draudimo sistema pradėjo veikti 1997 m. kaip gyventojų indėlių bankuose draudimas. Nuo 2002 metų vidurio apėmė fizinių ir juridinių asmenų indėlių, laikomų bankuose ir kredito unijose, draudimą. Šiuo metu Lietuvos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistema yra suderinta su ES teise ir atitinka pagrindinius ES šalių indėlių draudimo sistemos principus.
Apie draudimo išmokas:
Draudimo išmoka negali būti didesnė nei 100 000 eurų (345 280 litų).
Draudimo išmoka mokama už indėlius, laikytus litais ir užsienio valiuta – JAV doleriais, eurais bei Europos Ekonominės Erdvės valstybių nacionalinėmis valiutomis
Jeigu indėlininkas turėjo lėšų skirtingose sąskaitose, jo lėšos yra sumuojamos ir išmokama draudimo išmoka negali būti didesnė nei 345 280 litų.
Jeigu sąskaitos turėtojai yra keli asmenys, tai kiekvienas iš bendros sąskaitos turėtojų turėtų teisę į maksimalaus dydžio neviršijančią išmoką.
Jeigu indėlininkas turi įsipareigojimų kredito įstaigai (pavyzdžiui, yra paėmęs paskolą), draudimo suma skaičiuojama iš turėto indėlio atimant įsipareigojimus, bet negali būti didesnė nei 345 280 litų.
Palūkanos už indėlius priskaičiuojamos už laikotarpį iki draudžiamojo įvykio dienos.
Teisę į draudimo išmoką indėlininkas įgyja draudžiamojo įvykio dieną ir ją turi 5 metus nuo draudžiamojo įvykio dienos.
Draudimo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos litais.
Daugiau informacijos: www.iidraudimas.lt